BDAR
gdpr

Jūsų asmens duomenų valdymas

Šiame tinklapyje gali būti naudojami slapukai ar kiti Jūsų asmens duomenys tinklapio funkcionalumo tikslais. Kai kurie iš šių slapukų yra būtini, o kiti padeda mums patobulinti Jūsų patirtį ir gauti duomenų, kaip ši svetainė yra naudojama. 


Išaiškinti korupcijos atvejai

 

 

2022-02-23

Lietuvos Aukščiausiasis teismas (LAT), kasacine tvarka išnagrinėjęs Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Šiaulių valdybos pareigūnų tirtą baudžiamąją bylą dėl kyšininkavimo, papirkimo, prekybos poveikiu, sukčiavimo ir dokumentų klastojimo pacientams nustatant darbingumo lygius, atmetė vienos iš nuteistųjų teiktą kasacinį skundą. Teismas paliko galioti apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo kaltomis dėl korupcinių nusikaltimų pripažino buvusią Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos (NDNT) prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių II teritorinio skyriaus vedėją ir šiaulietę bendrosios praktikos gydytoją. Bausmių neišvengė ir kyšius minėtoms darbuotojoms davę asmenys – pacientai arba jiems tarpininkavę jų pažįstami.

Ikiteisminį tyrimą organizavo ir kontroliavo Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Andrey Mirnyj. Ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys buvo pagrindas teismui buvusią NDNT Šiaulių II teritorinio skyriaus vedėją Jurgą Staponkienę pripažinti kalta dėl kyšininkavimo, sukurstymo suklastoti dokumentus ir sukčiavimo bei skirti jai 7004 eurų dydžio baudą. Taip pat iš jos atimta teisė 2 metus dirbti valstybės tarnyboje. Teismo sprendimu iš nuteistosios konfiskuoti nusikalstamai įgyti 600 eurų.

Šioje byloje šiaulietė bendrosios praktikos gydytoja Aldutė Žebrauskienė (kasacine tvarka skundusi apeliacinės instancijos teismo sprendimą) pripažinta kalta dėl prekybos poveikiu, papirkimo, dokumentų klastojimo, padėjimo sukčiauti, kyšininkavimo. Teismas jai skyrė 8285 eurų dydžio baudą, iš nuteistosios konfiskuoti 225 eurai. Taip pat LAT paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę – atimti teisę užsiimti medicinos praktika 3 m.

STT Šiaulių valdybos pareigūnai nustatė, kad buvusi NDNT Šiaulių II teritorinio skyriaus vedėja iš gydytojos priėmė kyšius už tai, kad gydytojos pažįstamiems asmenims būtų nustatytas palankus darbingumo lygis. Be to, nustatyta atvejų, kai minėta gydytoja klastojo dokumentus – asmens sveikatos istorijose įrašydavo melagingas ligų diagnozes, jų pagrindu išduodavo nedarbingumo pažymėjimus. Pacientai juos pateikę „Sodros“ Šiaulių skyriui už nedarbingumo laikotarpius nepagrįstai gaudavo ligos išmokas. Bylos duomenimis, viena iš tokių pacientų buvo ir buvusi NDNT Šiaulių II teritorinio skyriaus vedėja. Be to, nustatyta, kad iš pacientų kyšiai būdavo imami ir už įvairių medicininių paslaugų suteikimą – apžiūras, medicinines konsultacijas, vaistų receptų išrašymą.

Šioje baudžiamojoje byloje kaltinimai dėl papirkimo ar prekybos poveikiu buvo pareikšti ir penkiems pacientams ar jiems tarpininkavusiems asmenims. Trims iš jų teismas skyrė nuo 2636 iki 4443 eurų baudas, vieną – atleido nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, vienam asmeniui dėl sveikatos būklės byla nutraukta.

Šis teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.

Ši byla – viena iš STT Šiaulių valdybos pareigūnų vykdytų ikiteisminių tyrimų tiriant atvejus, kai už kyšius suinteresuotiems pacientams NDNT Šiaulių skyriuje buvo nustatomas darbingumo lygis. Kitos susijusios bylos jau yra išnagrinėtos. Šiose bylose bausmių sulaukė dar trys šiauliečiai gydytojai ir NDNT Šiaulių I teritorinio skyriaus vedėjas Gediminas Jakūbaitis. Be to, vykusių ikiteisminių tyrimų metu įtarimai dėl gydytojų papirkimo buvo pareikšti 61 pacientui.

 

 

Šaltinis: www.stt.lt

2021-12-31

 

Utenos apylinkės teismas patvirtino Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu ir buvusią Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos (NDNT) prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos teritorinio skyriaus vedėjo pavaduotoją A. T. pripažino kalta dėl kyšininkavimo bei dokumentų klastojimo.

Teisme atlikus supaprastintą įrodymų tyrimą, A. T. buvo skirta maksimali arešto bausmė (90 parų), kuri pagal įstatymą sumažinta vienu trečdaliu, o bausmės vykdymas atidėtas 9 mėnesiams. Buvo atsižvelgta į tai, kad uteniškė pripažino savo kaltę, gailėjosi dėl padarytų nusikaltimų ir teisiama pirmą kartą. Nuteistoji taip pat įsipareigojo valstybės įstaigoms atlyginti padarytą didesnę kaip 3000 eurų turtinę žalą.

Ikiteisminį tyrimą šioje byloje atliko Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Panevėžio valdybos pareigūnai, o tyrimui vadovavo Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras.

Tyrimo duomenimis, A. T., būdama atsakinga už NDNT Utenos teritoriniame skyriuje atliktų specialiųjų poreikių ir darbingumo lygio vertinimų teisingumą, laikinai vykdydama skyriaus vedėjo pareigas, 2018 metų laikotarpyje kyšininkavo ir klastojo dokumentus.

Nustatyta, kad tuometinė Utenos teritorinio skyriaus vedėjo pavaduotoja asmenims, kurie kreipėsi į Utenos NDNT, neteisėtai nustatydavo žemesnį nei objektyvus (esamas) darbingumo lygį, neteisėtai nustatė specialųjį nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikį. Tokiu būdu buvo suklastoti darbingumo lygio (specialiųjų poreikių) vertinimo aktai ir patvirtintos neteisingos vertinimo kriterijų neatitinkančios išvados dėl specialiųjų nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikių ir darbingumo lygio nustatymo.

2020 m. STT atliko korupcijos rizikos analizę NDNT veikloje neįgalumo, darbingumo ir specialiųjų poreikių bei jų lygių nustatymo veiklos srityse. 2021 m. rugpjūčio mėn. duomenimis NDNT didelę dalį teiktų pasiūlymų įgyvendino ar motyvuotai įgyvendino iš dalies.

Siekdama dar labiau stiprinti antikorupcinę aplinką, NDNT 2021 m. tapo iniciatyvos „Skaidrumo akademija” dalyve. Metiniame „Skaidrumo akademijos” renginyje NDNT buvo apdovanota, kaip aktyviausia dalyvė, nominacijoje „Už didžiausias ambicijas tobulėti“.

 

 

 

 

Šaltinis: https://www.stt.lt/ 

2021-06-07

Lietuvos apeliacinis teismas išnagrinėjo korupcijos baudžiamąją bylą, kurioje iš viso apkaltinamųjų teismo nuosprendžių sulaukė 9 asmenys. Ikiteisminį tyrimą organizavo ir jam vadovavo Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras, o jį atliko Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Klaipėdos valdybos pareigūnai. Teismas iš dalies tenkino prokuroro apeliacinį skundą, atmetė trijų kaltinamųjų apeliacinius skundus ir daliai jų sugriežtino pirmosios instancijos teismo sprendimus.

Apeliacinis teismas pripažino kaltu dėl papirkimo Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos (NDNT) prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritorinio skyriaus gydytoją A. G. Jam skirta 1 883 eurų dydžio bauda. Pirmosios instancijos teismas šį asmenį buvo išteisinęs.

Dėl kyšininkavimo nuteisti du buvę NDNT Klaipėdos teritorinių skyrių vedėjai: O. K. skirta 34 873 Eur bauda, konfiskuoti gauti kyšiai – 2 720 Eur, o M. G. skirta 37 509 Eur bauda, konfiskuoti gauti kyšiai – 4 760 Eur. Taip pat jiems atimta teisė 2 metus dirbti valstybės tarnyboje. Šioje byloje teismas sugriežtinęs bausmes taikė ir išplėstinį turto konfiskavimą pagal Baudžiamojo kodekso 723 straipsnį, ir iš O. K. konfiskavo beveik 74 000 Eur turtą neproporcingą teisėtoms pajamoms, esant pagrindui manyti, kad jis gautas nusikalstamu būdu, iš M. G. – daugiau nei 164 000 Eur turtą ir iš R. I., buvusios NDNT Klaipėdos teritorinio padalinio Dokumentų registravimo skyriaus vedėjos – daugiau nei 8 800 Eur turtą.

Pirmosios instancijos teismas šioje byloje R. I. pripažino kalta dėl prekybos poveikiu. Jai skirta didesnė nei 14 tūkst. Eur bauda ir atimta teisė dirbti valstybės tarnyboje 2 metus, taip pat konfiskuoti kaip kyšius gauti 3 730 Eur. Ji šio teismo sprendimo nuteistoji neskundė.

Teismas atmetė trijų nuteistųjų apeliacinius skundus ir jų atžvilgiu paliko galioti Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. spalio 21 d. nuosprendį. Pirmosios instancijos teismas šiems asmenis dėl prekybos poveikiu ar papirkimo skyrė po 1 883 Eur baudas. Taip pat šioje byloje dėl prekybos poveikiu buvo nuteisti dar du asmenys, kuriems pirmosios instancijos teismas skyrė 1 883 Eur baudas. Šio sprendimo apeliacine tvarka jie neskundė.

 

STT Klaipėdos valdybos pareigūnai nustatė, kad buvusi NDNT Klaipėdos teritorinio padalinio Dokumentų registravimo skyriaus vedėja R. I., pasinaudodama pažintimis su NDNT Klaipėdos teritorinio padalinio darbuotojais, pažadėjusi paveikti juos, daugiau nei 20 kartų savo ir kitų asmenų, turinčių teisę priimti sprendimus dėl darbingumo lygio arba jo termino nustatymo, naudai priėmė neteisėtą piniginį atlygį, kurio dalį, kaip kyšį perduodavo buvusiems NDNT Klaipėdos teritorinio padalinio skyrių vedėjams O. K. ir M. G.

Skyrių vedėjai O. K. ir M. G. iš įvairių asmenų daugiau kaip po 20 kartų kiekvienas savo naudai priėmė kyšius už teisėtą ir neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, t. y. už nedarbingumo lygio ar nuolatinės slaugos poreikio bei jų terminų nustatymą.

Šis teismo sprendimas įsiteisėja, jis gali būti skundžiamas kasacine tvarka.

 

Šaltinis: www.stt.lt

 

2021-05-14

 

Lietuvos apeliacinis teismas Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) tirtoje byloje dėl korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų, pacientams nustatant darbingumo lygius, iš dalies tenkino Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą. Teismas atsižvelgė į skunde nurodytus argumentus ir gydytojai A. Ž. atėmė teisę užsiimti medicinos praktika trejus metus. Kitiems nuteistiesiems paliktos pirmosios instancijos teismo skirtos bausmės, griežtesnių bausmių – didesnių baudų skyrimo – prašymas netenkintas.

 

Šioje byloje Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu praėjusių metų spalio 1 dieną dėl kyšininkavimo, papirkimo, prekybos poveikiu, sukčiavimo ir dokumentų klastojimo pacientams nustatant darbingumo lygius, kalta pripažinta buvusi Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos (NDNT) Šiaulių II teritorinio skyriaus vedėja J. S. ir bendrosios praktikos gydytoja A. Ž. Bausmių neišvengė ir kyšius minėtoms darbuotojoms davę asmenys – 5 pacientai arba jiems tarpininkavę jų pažįstami.

 

Ikiteisminį tyrimą organizavo ir kontroliavo Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras. Tyrimą atliko Specialiųjų tyrimų tarnybos Šiaulių valdybos pareigūnai.

Pirmosios instancijos teismas buvusią NDNT Šiaulių II teritorinio skyriaus vedėją J. S. pripažino kalta dėl kyšininkavimo, sukurstymo suklastoti dokumentus ir sukčiavimo bei skyrė jai 7004 eurų dydžio baudą. Taip pat iš J. S. atimta teisė 2 metus dirbti valstybės tarnyboje. Teismo sprendimu iš nuteistosios konfiskuoti nusikalstamai įgyti 600 eurų.

 

Šiaulių apygardos teismas bendrosios praktikos gydytoją A. Ž. pripažino kalta dėl prekybos poveikiu, papirkimo, dokumentų klastojimo, padėjimo sukčiauti, kyšininkavimo. Teismas jai skyrė 8209 eurų dydžio baudą, iš nuteistosios konfiskuoti 225 eurai. Apeliacinio teismo sprendimu jai taip pat uždrausta užsiimti medicinos praktika trejus metus.

 

Teismas nustatė, kad buvusi NDNT Šiaulių II teritorinio skyriaus vedėja J. S. iš gydytojos A. Ž. priėmė kyšius už tai, kad gydytojos pažįstamiems asmenims būtų nustatytas jiems palankus darbingumo lygis. Gydytoja klastojo dokumentus – asmens sveikatos istorijose įrašydavo melagingas ligų diagnozes, jų pagrindu išduodavo nedarbingumo pažymėjimus. Pacientai, juos pateikę valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, už nedarbingumo laikotarpius nepagrįstai gaudavo ligos išmokas. Nustatyta, kad iš pacientų kyšiai būdavo imami ir už įvairių medicininių paslaugų suteikimą – apžiūras, medicinines konsultacijas, vaistų receptų išrašymą.

 

Šioje baudžiamojoje byloje kaltais dėl papirkimo ar prekybos poveikiu buvo pripažinti ir 5 pacientai ar jiems tarpininkavę asmenys. Trims iš jų teismas skyrė baudas nuo 2636 iki 4443 eurų. Dviem iš šių nuteistųjų Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu pratęstas baudos sumokėjimo terminas iš 1 metų į 2 metus. Vienas asmuo byloje atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kitam asmeniui dėl sveikatos būklės byla nutraukta.

 

Šaltinis: www.stt.lt.

2020-10-01

 

Šiandien Šiaulių apygardos teismas paskelbė nuosprendį baudžiamojoje byloje, kurioje septyni Šiaulių miesto ir rajono gyventojai: A. Ž., gimusi 1951 metais, J. S., gimusi 1975 metais, L. L., gimusi 1978 metais, G. M., gimusi 1954 metais., V. K., gimusi 1971 metais, T. P., gimęs 1985 metais, ir 1945 metais gimęs P. S. buvo kaltinami kiekvienas iš jų skirtingais nusikaltimais, tarp kurių – tarpininko kyšininkavimas, papirkimas, dokumento suklastojimas ar suklastoto dokumento panaudojimas, bendrininkavimas padedant sukčiauti, kyšininkavimas. Teisiamųjų suole – ir gydytojos papirkimu kaltinami pacientai. Kaltinamieji, išskyrus L. L., teisiami pirmą kartą, o kaltinamojo P. S. baudžiamoji byla perduota dėl priverčiamųjų medicinos priemonių už pavojingos visuomenei veikos padarymą skyrimo. Ikiteisminį tyrimą atliko Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Šiaulių valdybos pareigūnai. Ši byla išnagrinėta neviešuose teismo posėdžiuose.

 

Bylos duomenimis, gydytojams tarpininkaujant,  už kyšius pacientams Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos (NDNT) skyriuje buvo nustatomi darbingumo lygiai. Teisiamųjų suole – bendrosios praktikos gydytoja A. Ž., ji kaltinama papirkimu, prekyba poveikiu, kyšininkavimu, dokumentų klastojimu ir padėjimu sukčiauti. Dėl kyšininkavimo, sukurstymo suklastoti dokumentus ir sukčiavimo teisiama ir buvusi NDNT Šiaulių II teritorinio skyriaus vedėja J. S., ji  kaltinama tuo, kad  iš gydytojos A. Ž. priėmė kyšius už tai, kad gydytojos pažįstamiems asmenims būtų nustatytas palankus darbingumo lygis.

 

Buvo klastojami dokumentai – asmens sveikatos istorijoje įrašius melagingas ligų diagnozes, jų pagrindu buvo išduodami nedarbingumo pažymėjimai, juos pateikę VSDFV Šiaulių skyriui pacientai už nedarbingumo laikotarpius nepagrįstai gaudavo ligos išmokas. Bylos duomenimis, viena iš tokių pacientų buvo ir NDNT Šiaulių II teritorinio skyriaus vedėja J. S.

 

Iš pacientų kyšiai būdavo imami ir už įvairių medicininių paslaugų suteikimą, tarp kurių – apžiūros, medicininės konsultacijos, vaistų receptų išrašymas.

 

Dalis gydytojos papirkimu kaltintų pacientų savo kaltę pripažino. Maždaug prieš porą metų  Šiaulių apylinkės teismas juos nuo baudžiamosios atsakomybės atleido pagal laidavimą ir skyrė jiems baudžiamojo poveikio priemones. Teismo sprendimu jie turės sumokėti įmokas į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.

 

Išnagrinėjęs šią baudžiamąją bylą Šiaulių apygardos teismas konstatavo, kad kaltinamųjų kaltė yra įrodyta liudytojų, pačių kaltinamųjų parodymais, kita byloje esančia medžiaga.

 

Teismas A. Ž. pripažino kalta dėl prekybos poveikiu, papirkimo, dokumentų klastojimo, padėjimo sukčiauti, kyšininkavimo ir paskyrė 218 MGL (8209 eurų) dydžio baudą, teismo sprendimu iš nuteistosios konfiskuoti 225 eurai. J. S. pripažinta kalta dėl kyšininkavimo, dėl kito asmens sukurstymo suklastoti ir panaudoti dokumentus, sukčiavimo, jai paskirta 186 MGL (7004 eurų) dydžio bauda, teismo sprendimu iš nuteistosios konfiskuoti 600 eurų. J. S. teismas paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę – atėmimą teisės dirbti valstybės tarnyboje 2 metus. L. L. pripažinta kalta dėl prekybos poveikiu, jai skirta 98 MGL (3690 eurų) dydžio bauda. G. M. teismas pripažino kalta dėl papirkimo ir skyrė 118 MGL dydžio (4443 eurų) baudą. V. K. už nusikalstamos veikos (papirkimo) padarymą teismas atleido nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jai baudžiamoji byla nutraukta. T. P. pripažintas kaltu dėl papirkimo, kito asmens sukurstymo suklastoti ir panaudoti dokumentą ir skyrė jam 70 MGL (2636 eurų) dydžio baudą. P. P. bylą dėl pavojingos visuomenei veikos padarymą nutraukė ir priverčiamųjų medicinos priemonių jam netaikė. Iš nuteistųjų A. Ž. ir J. S. solidariai teismas priteisė 126 eurus Socialiniam draudimo fondui ir 167 eurus Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai.

 

Šis nuosprendis yra neįsiteisėjęs ir gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.

 

Šaltinis: www.stt.lt

2018 m. vasario 28 d. Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą supaprastinto proceso tvarka, priėmė baudžiamąjį įsakymą dėl vienos NDNT darbuotojos. Moteriai teismas skyrė daugiau nei 5 tūkstančius eurų siekiančią baudą ir konfiskavo kaip kyšį gautus 900 eurų.
Specialiųjų tyrimų tarnybos Klaipėdos valdybos pareigūnų atliekamo ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų visuma leidžia manyti, kad moteris, dirbdama Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyboje Klaipėdos I-ojo teritorinio skyriaus vyriausiąja specialiste, keturis kartus savo naudai priėmė kyšį.
Tris kartus įstaigos darbuotoja kyšį ėmė už teisėtus veiksmus, vykdant įgaliojimus – kad būtų nustatytas atitinkamas darbingumo lygis ir vieną kartą už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus – kad per įmanomai trumpą laiką ir nesant tam pagrindo, pačiam asmeniui netgi tiesiogiai nedalyvaujant darbingumo lygio nustatymo procedūroje, jam būtų nustatytas pageidaujamas darbingumo lygis.

Paskutinė atnaujinimo data: 2022-01-04