NDNT istorija

Lietuvos Respublikoje pirmosios nedidelės socialinės pagalbos invalidams rūšys atsirado 1919 m. Kiek vėliau, 1926-aisiais, įsigaliojo Karių pensijų bei Valstybės tarnautojų pensijų ir pašalpų įstatymai, kuriuose buvo numatytas invalidumo pensijų mokėjimas kareiviams ir tarnautojams. Šie įstatymai Lietuvoje veikė iki 1940 m. Invalidumo pensijos buvo skiriamos atsižvelgiant į netekto darbingumo lygį procentais, kurį nustatydavo gydytojai.

Sovietiniu laikotarpiu veikė trijų invalidumo grupių nustatymo sistema. Invalidumą nustatydavo bendrojo profilio ir specializuotos medicininės-socialinės ekspertizės komisijos – 5 respublikinės ir 25 teritorinės. Pagrindinis tokios ekspertizės sistemos tikslas buvo objektyviai įvertinti asmens funkcionavimo medicininius, profesinius ir socialinius veiksnius, nustatyti asmeniui invalidumą, jo priežastis, trukmę, darbingumą, reabilitacijos priemones. Tačiau nustatant invalidumą realiai dominavo tik medicininė, patologijos įvardijimo lygmens informacija.

Atkūrus Nepriklausomybę, 1991 m. lapkričio 28 d. buvo priimtas Invalidų socialinės integracijos įstatymas, kuris nustatė, kad vaikams iki 16 m. invalidumą nustato valstybinių gydymo ir profilaktikos bei specializuotų įstaigų, teikiančių medicininę pagalbą -vaikams ir paaugliams medicininės-socialinės ekspertizės komisijos, o asmenims nuo 16 m. – valstybinės-medicininės socialinės ekspertizės komisijos.

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu Valstybinę medicininės socialinės ekspertizės komisiją prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos reorganizavus, 2005 m. liepos 1 d. veiklą pradėjo Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – NDNT). Ją sudarė 25 teritoriniai skyriai (2011 m. lapkričio 10 d. iš dalies pakeitus NDNT struktūrą – 24) Alytuje, Biržuose, Kaune, Klaipėdoje, Marijampolėje, Panevėžyje, Plungėje, Šiauliuose, Utenoje, ir Vilniuje bei administracijos padaliniai.

2005 m. liepos 1 d. įsigaliojo nauja Invalidų socialinės integracijos įstatymo redakcija, kuria į Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymą pakeistas ir jo pavadinimas. Šiame įstatyme sąvoką „invalidas“ pakeitė „neįgalusis“, vietoj invalidumo grupių įteisinti neįgalumo ir darbingumo lygiai, neįgaliesiems numatyta nustatyti profesinės reabilitacijos paslaugų ir specialiuosius poreikius, kurių nustatymą priskyrė Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. NDNT taip pat priskirta ir vaikų iki 18 metų neįgalumo lygio nustatymo funkcija.

Specialiųjų poreikių nustatymo pensinio amžiaus asmenims funkcija NDNT perduota tik 2010 m. liepos mėnesį, iki tol tai atlikdavo asmens sveikatos priežiūros įstaigų gydytojų konsultacinės komisijos.

Be minėto „Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo“ tuo pačiu metu įsigaliojo ir darbingumo ir neįgalumo lygių nustatymo kriterijų ir tvarkos aprašai, Specialiųjų nuolatinės slaugos, nuolatinės priežiūros (pagalbos), lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos ir transporto išlaidų kompensacijos poreikių nustatymo kriterijų aprašas. Šie negalios nustatymo procedūras ir kriterijus reglamentuojantys teisės aktai sudaro galimybę objektyviai nustatyti neįgalumo ir darbingumo lygius bei specialiuosius poreikius.

Kaip minėta, iki 2005 m. Lietuvoje negaliai vertinti buvo taikomas medicininis modelis, pagal kurį didžiausias dėmesys buvo skiriamas asmens sveikatos sutrikimams.

2005 m. liepos 1 d. pradėta taikyti nauja asmens negalios vertinimo sistema, orientuota į asmens veiklumą, gebėjimą dalyvauti darbo rinkoje ir socialiniame gyvenime. Nustatant darbingumo lygį pradėta kompleksiškai vertinti ne tik medicininius (sveikatos būklė), bet ir funkcinius (valandų, kurias asmuo gali dirbti, skaičius), profesinius ir kitus (išsilavinimą, profesinę kvalifikaciją, darbo patirtį ir įgūdžius, amžių, fizinės, darbo ir informacinės aplinkos pritaikymo būtinumą) kriterijus, turinčius įtakos darbingumo lygiui.

Nustatant vaikų neįgalumo lygį, nuo 2012 m. birželio 1 d. vertinama ne tik jų sveikata (medicininiai kriterijai), bet ir gebėjimas dalyvauti kasdieniame fiziniame, socialiniame ir ugdomajame gyvenime, atsižvelgiant į amžiaus grupę. Ši tvarka, įvedus asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti klausimyną, nuo 2014 m. liepos 1 d. taikoma vertinant ir darbingumo lygį.

Siekiant kokybiško naujojo negalios nustatymo modelio įgyvendinimo ir aukštos NDNT darbuotojų kompetencijos, įgyvendinti ES ir Lietuvos valstybės biudžeto lėšomis finansuojami projektai „Specialistų, dirbančių darbingumo lygio ir profesinės reabilitacijos paslaugų nustatymo srityje kvalifikacijos tobulinimas ir įgūdžių ugdymas kaip poreikio nustatymo kokybės didinimo pagrindas“ (2006 m. lapkričio 2 d.– 2008 m. kovo 2 d.) ir „Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos darbuotojų kompetencijos ugdymas“ (2010 m. vasario 2 d. – 2012 m. kovo 18 d.).

2008 m. lapkričio 10 d. – 2011 m. kovo 1 d įgyvendintas projektas „NDNT teikiamų paslaugų tobulinimas“. Jo metu tobulinti teisės aktai, reglamentuojantys negalios nustatymo kriterijus, sukurta profesinės reabilitacijos paslaugų kokybės įvertinimo sistema.

Siekiant užtikrinti geresnį visoje Lietuvos teritorijoje išsidėsčiusių NDNT teritorinių skyrių teikiamų paslaugų prieinamumą ir aukštą kokybę, gerinant asmenų aptarnavimo, darbuotojų darbo sąlygas, 2009 m. ES struktūrinių fondų ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis pradėtas vykdyti projektas „Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritorinių skyrių infrastruktūros plėtra“. Jo įgyvendinimo metu iki 2015 m. vidurio įsigyti arba rekonstruoti Klaipėdos, Šiaulių, Kauno, Alytaus, Tauragės, Panevėžio, ir Plungės ir Vilniaus teritorinių skyrių bei administracijos pastatai.

2010 m. vasario 17 d. – 2013 m. lapkričio 30 d. įgyvendintas ES ir Lietuvos valstybės biudžeto lėšomis finansuojamas projektas „Klientų išankstinės registracijos internetu ir dokumentų apsikeitimo su asmens sveikatos priežiūros įstaigomis informacinės sistemos sukūrimas ir įdiegimas“.

2010 m. kovo 25 d. – 2014 m. kovo 25 d. įgyvendinus projektą „Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos neįgaliųjų asmens bylų apskaita ir integravimas į informacinę sistemą“ NDNT informacinėje sistemoje buvo sukurtas atskiras neįgalių asmenų bylų, sudarytų iki 2005-07-01 duomenų modulis. Šiame modulyje apskaitytos visos iki 2005-07-01 sudarytos neįgalių asmenų dokumentų bylos ir pagal tam tikrus parametrus suvesti jų duomenys, o nuo 2005 m. liepos 1 d. sudarytų neįgalių asmenų bylų dokumentai yra skaitmenizuojami ir integruojami į NDNT informacinę sistemą. Projekto įgyvendinimo metu sukurta programinė įranga leidžia paprasčiau ir efektyviau vykdyti vidaus administravimo funkcijas NDNT darbuotojams, racionaliau valdyti veiklos vykdymą, bet ir efektyviau teikti administracines paslaugas NDNT klientams.

2013 m. pasirašytos sutartys dėl duomenų keitimosi elektroniniu būdu su Vilniaus Centro ir Šeškinės poliklinikomis bei Vilniaus universitetinės ligoninės Santariškių klinikomis. Siekiant mažinti klientų administracinę naštą ir taupyti laiko bei materialines sąnaudas, tais pačiais metais NDNT informacinėje sistemoje įdiegta išankstinės registracijos į NDNT posistemė. Joje asmenys taip pat gali elektroniniu būdu pateikti prašymus išduoti dokumentų kopijas ar išduotų pažymų ir neįgaliojo pažymėjimo dublikatus, peržiūrėti atliktų vertinimų istoriją.

NDNT yra užmezgusi tarpinstitucinius bendradarbiavimo santykius su užsienio partneriais Austrijoje, Šveicarijoje, Moldovoje, Armėnijoje, Baltarusijoje, Azerbaidžane, Vokietijoje, Latvijoje, Kazachstane ir kt.

2015 m. rugsėjo 18 d. NDNT dešimties metų veiklai paminėti organizavo tarptautinę konferenciją. Jos metu už ypatingus nuopelnus ir ilgametę veiklą negalios nustatymo sistemoje trys NDNT darbuotojos (Dangira Riškova, Sprendimų kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė, Ramutė Lukošiūtė, Vilniaus V teritorinio skyriaus vedėja, ir Teresė Dlugauskaitė, Kauno V teritorinio skyriaus vyriausioji specialistė) – apdovanotos aukščiausiais Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apdovanojimais – „Gerumo žvaigždėmis“.

Įsteigus NDNT, jos direktoriumi buvo paskirtas Zdislavas Skvarciany, kuris įstaigai vadovavo iki 2014 m. birželio 30 d. Nuo 2014 m. liepos 1 d. iki 2015 m. balandžio 24 d. direktoriaus pareigas laikinai ėjo Vytautė Polujanskienė. Nuo 2015 m. balandžio 27 d. iki 2018 m. balandžio 30 d. NDNT direktoriaus pareigas ėjo Manfredas Žymantas. 2019 m. rugsėjo 12 d. NDNT direktore paskirta Vytautė Polujanskienė, iki tol laikinai vykdžiusi direktoriaus funkcijas.